Smulkusis verslas, kuriame dirba did\u017eioji dalis Estijos gyventoj\u0173, \u0161iemet gali atrasti nauj\u0173 augimo galimybi\u0173. Pasak \u201eFinora Bank\u201c ekonomisto Vaidoto \u0160umskio, jos siejamos su atsigaunan\u010dia Estijos gyventoj\u0173 perkam\u0105ja galia, Suomijos ekonomikos atsigavimu ir eksportu \u012f netik\u0117tas Europos rinkas, savo rezultatais lenkian\u010dias net Vokietij\u0105.<\/p><\/p>\n\n
Pasak Estijoje ir Lietuvoje veikian\u010dio \u201eFinora Bank\u201c ekonomisto Vaidoto \u0160umskio, bendra ekonomin\u0117 aplinka \u0161iuo metu yra itin sunkiai prognozuojama. Vis d\u0117lto naujausi duomenys rodo, kad Estijos verslui \u0161iemet atsiveria kelios naujos augimo galimyb\u0117s.<\/p>\n\n
I\u0161samiai i\u0161analizavome veiksnius, daran\u010dius \u012ftak\u0105 smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuriame dirba did\u017eioji dalis Estijos darbuotoj\u0173 ir kuris sumoka did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f su darbo santykiais susijusi\u0173 mokes\u010di\u0173. \u0160ios \u012fmon\u0117s yra Estijos ekonomikos pagrindas, tod\u0117l j\u0173 s\u0117km\u0117 svarbi mums visiems\u201c, \u2013 ai\u0161kina V. \u0160umskis.<\/p>\n\n
\u201eFinora Bank\u201c ekonomistas i\u0161skyr\u0117 tris pagrindines tendencijas, 2025 metais formuosian\u010dias ekonomin\u0119 aplink\u0105 Estijoje ir Europoje. Jos gali suteikti augimo galimybi\u0173 t\u016bkstan\u010diams Estijos SVV \u012fmoni\u0173, nesvarbu, ar jos prekiauja vietos, ar u\u017esienio rinkose.<\/p>\n\n
Estai v\u0117l pradeda daugiau i\u0161laidauti<\/p>\n\n
Ekonominis neapibr\u0117\u017etumas ir atsargus vartotoj\u0173 elgesys, apie kur\u012f kalba analitikai, yra i\u0161\u0161\u016bkiai, kuriuos Estijos smulkusis verslas kasdien jau\u010dia savo pardavimo rezultatuose. Neseniai padidinus pajam\u0173 mokest\u012f ir gyventojams gavus pirmuosius prane\u0161imus apie automobilio mokest\u012f, mintis, kad 2025 metais estai prad\u0117s daugiau i\u0161laidauti, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti sunkiai tik\u0117tina.<\/p>\n\n
Vis d\u0117lto keli svarb\u016bs rodikliai leid\u017eia manyti, kad \u0161iemet vartojimas Estijoje grei\u010diau augs, nei ma\u017e\u0117s. Svarbiausia tai, kad, remiantis \u012fvairiomis prognoz\u0117mis, realusis darbo u\u017emokestis Estijoje \u0161iemet v\u0117l gali augti iki 2%, nepaisant mokes\u010di\u0173 didinimo, savaime kelian\u010dio kainas. Jau kelerius metus i\u0161 eil\u0117s pajamos auga spar\u010diau nei infliacija. Tai n\u0117ra vien teorinis vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio augimas, kur\u012f lemia daug u\u017edirbantys gyventojai. Prie\u0161ingai \u2013 reik\u0161ming\u0105 realiojo darbo u\u017emokes\u010dio augimo dal\u012f lemia 8% padid\u0117jusi minimali alga, kartu \u0161iek tiek kilstelinti ir u\u017e j\u0105 didesnius, ta\u010diau vis dar \u017eemesnius atlyginimus.<\/p>\n\n
Nam\u0173 \u016bki\u0173 biud\u017eetams palengv\u0117jim\u0105 suteikia ir nuosekliai ma\u017e\u0117jantis \u201eEuribor\u201c. Net jei atsarg\u016bs Estijos gyventojai sutaupyt\u0173 pus\u0119 d\u0117l suma\u017e\u0117jusi\u0173 paskol\u0173 \u012fmok\u0173 atsilaisvinusi\u0173 l\u0117\u0161\u0173, d\u0117l didelio b\u016bsto paskol\u0173 tur\u0117toj\u0173 skai\u010diaus 2025 metais vartojimui vis tiek b\u016bt\u0173 skirta daugiau kaip 100 mln. eur\u0173.<\/p>\n\n
Taip pat verta atkreipti d\u0117mes\u012f, kad nors ma\u017emenin\u0117s prekybos ir pramon\u0117s sektoriams laikotarpis teb\u0117ra sud\u0117tingas, Estijos paslaug\u0173 \u012fmon\u0117s jau \u012f\u017eeng\u0117 \u012f nauj\u0105 augimo etap\u0105. Pra\u0117jusiais metais j\u0173 pajamos padid\u0117jo apie 2%, o neproporcingai didel\u0117 \u0161io augimo dalis teko antrajam met\u0173 pusme\u010diui. Be augan\u010dio paslaug\u0173 eksporto, tai gali rodyti, kad estai v\u0117l vis dr\u0105siau leid\u017eia pinigus, nes paslaug\u0173 sektorius daugiausia orientuotas \u012f vidaus rink\u0105.<\/p>\n\n
Suomijos ekonomika atsigauna<\/p>\n\n
Daugeliui Estijos \u012fmoni\u0173 \u2013 tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai \u2013 akivaizdus Suomijos ekonomikos atsigavimas yra gera \u017einia. Estijos verslininkai nusipelno pripa\u017einimo u\u017e tai, kad pastaraisiais metais reik\u0161mingai i\u0161pl\u0117t\u0117 ir diversifikavo eksporto rinkas. 2022 metais keturioms did\u017eiausioms eksporto rinkoms \u2013 Suomijai, \u0160vedijai, Latvijai ir Lietuvai \u2013 teko daugiau kaip 50 % viso Estijos eksporto, o 2024 met\u0173 pabaigoje \u0161i dalis buvo suma\u017e\u0117jusi iki 43 %. Labiausiai suma\u017e\u0117jo Suomijos ir Latvijos dalys \u2013 atitinkamai penkiais ir trimis procentiniais punktais. Tuo pat metu i\u0161augo tokioms \u0161alims kaip Vokietija, Lenkija ir Belgija tenkanti eksporto dalis.<\/p>\n\n
Nepaisant to, Suomija teb\u0117ra did\u017eiausia Estijos u\u017esienio prekybos partner\u0117, tod\u0117l jos ekonomikos b\u016bkl\u0117 turi reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f vidutiniam Estijos verslui. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties svarbu pasteb\u0117ti ir i\u0161naudoti ai\u0161kius \u012f Suomij\u0105 gr\u012f\u017etan\u010dio ekonominio optimizmo \u017eenklus. Atsarg\u0173 lygis v\u0117l ma\u017e\u0117ja, o verslo pasitik\u0117jimas auga. Verta aktyviau orientuotis \u012f pardavim\u0105 Suomijoje \u2013 \u0161i\u0105 rink\u0105 ir v\u0117l galima laikyti patikima verslo galimybe.<\/p>\n\n
Ver\u017etis \u012f Vokietij\u0105 ar ver\u010diau rinktis Lenkij\u0105 ir Ispanij\u0105?<\/p>\n\n
T\u0105 pat\u012f neb\u016btinai galima pasakyti apie tradicines Europos S\u0105jungos ekonomikos gali\u016bnes \u2013 Vokietij\u0105 ir Pranc\u016bzij\u0105. Tokiose didel\u0117se rinkose galimybi\u0173 yra visada, ta\u010diau abejotina, ar ribotus pardavimo i\u0161teklius turin\u010diam vidutiniam Estijos verslui \u0161iemet pavyks pasiekti reik\u0161ming\u0173 rezultat\u0173 \u0161iose gana pesimisti\u0161kai nusiteikusiose rinkose. Did\u017eiausios ES ekonomikos susiduria su \u012fvairiomis vidaus ir eksporto problemomis. Tod\u0117l Estijoje vis da\u017eniau girdimas verslo patarimas apeiti Skandinavijos tarpininkus ir m\u0117ginti tiesiogiai parduoti Vakar\u0173 Europoje \u0161iemet gali neatne\u0161ti greit\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n\n
Vis d\u0117lto ES yra 450 mln. vartotoj\u0173 rinka, o Vokietijai ir Pranc\u016bzijai tenka tik tre\u010ddalis \u0161io skai\u010diaus. \u0160alies ekonomikos augim\u0105 lemia daugyb\u0117 veiksni\u0173, o Europos valstyb\u0117s pagal augimo potencial\u0105 labai skiriasi. Da\u017enas \u012fsitikinimas, kad Europos vakaruose ar \u0161iaur\u0117je yra \u201estipresnis\u201c branduolys, o kitur \u2013 \u201esilpnesni\u201c regionai, jau ne vienus metus neatitinka tikrov\u0117s. Kai kurios Piet\u0173 Europos \u0161alys po COVID-19 pandemijos, energetikos ir tiekimo grandini\u0173 krizi\u0173 atsigavo gerokai grei\u010diau.<\/p>\n\n
Europos Komisijos prognoz\u0117mis, 2025 metais spar\u010diausiai ES augs Lenkijos, Kroatijos, Bulgarijos ir Lietuvos ekonomikos. Didesnio nei vidutinis augimo taip pat tikimasi Ispanijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, \u010cekijoje ir Danijoje. Ie\u0161kodami nauj\u0173 tikslini\u0173 rink\u0173 Estijos verslininkai tur\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f b\u016btent \u012f \u0161ias \u0161alis. \n \nVaidotas \u0160umskis taip pat pabr\u0117\u017eia, kad dabartin\u0117je ekonomin\u0117je situacijoje prie realaus pajam\u0173 ir pelno augimo labiausiai prisideda optimizmas ir dr\u0105sa veikti.<\/p>\n\n
\u201eEkonomikoje negalima nuvertinti psichologini\u0173 veiksni\u0173. Dvi \u201eFinora Bank\u201c nam\u0173 rinkos \u2013 Estija ir Lietuva \u2013 yra labai pana\u0161ios \u0161alys, pasi\u017eymin\u010dios pana\u0161iais makroekonominiais rodikliais. Vis d\u0117lto Lietuvos ekonomika jau auga gana spar\u010diai, nes \u0161alies verslininkai ir vartotojai tiki \u0161viesesne ateitimi. Estijos verslininkai turi tok\u012f pat\u012f augimo potencial\u0105 kaip ir j\u0173 kolegos Lietuvoje. 2025 metais verslininkams verta prisiminti est\u0173 posak\u012f: \u201eDr\u0105sa \u2013 pus\u0117 pergal\u0117s\u201c, \u2013 pataria \u201eFinora Bank\u201c ekonomistas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Smulkusis verslas, kuriame dirba did\u017eioji dalis Estijos gyventoj\u0173, \u0161iemet gali atrasti nauj\u0173 augimo galimybi\u0173. Pasak \u201eFinora Bank\u201c ekonomisto Vaidoto \u0160umskio, jos siejamos su atsigaunan\u010dia Estijos gyventoj\u0173 perkam\u0105ja galia, Suomijos ekonomikos atsigavimu ir eksportu \u012f netik\u0117tas Europos rinkas, savo rezultatais lenkian\u010dias net Vokietij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":563,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[52],"tags":[],"class_list":["post-3447","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-nuomone"],"acf":[],"yoast_head":"\n