\u201eFinora Bank\u201c vyr. analitikas Vaidotas \u0160umskis <\/p>\n\n\n\n
\u201eLauk\u0117m lauk\u0117m ir sulauk\u0117m\u201c \u2013 tokiais \u017eod\u017eiais bene geriausiai galima apib\u016bdinti bir\u017eelio m\u0117nesio Europos Centrinio Banko (ECB) sprendim\u0105 suma\u017einti pal\u016bkan\u0173 normas euro zonoje. Finans\u0173 rinkose jau nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigos vyravo l\u016bkes\u010diai, kad spar\u010diausiu tempu nuo bendros euro zonos \u0161ali\u0173 valiutos atsiradimo kilusios pal\u016bkanos ims netrukus ma\u017e\u0117ti. Vis d\u0117lto, ECB imtis ry\u017eting\u0173 sprendim\u0173 pernelyg anksti neskub\u0117jo, bent kol infliacija akivaizd\u017eiai nepasiek\u0117 tikslin\u0117s ribos, artimos 2%.<\/p>\n\n\n\n
I\u0161 kitos pus\u0117s euro zonoje, kitaip negu JAV, \u012fmoni\u0173 paskol\u0173 pal\u016bkanas daugiausiai lemia b\u016btent finans\u0173 rinkos l\u016bkes\u010diai d\u0117l pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 ateityje, kurie atsispindi Euribor pal\u016bkanose. Nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 spalio iki \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s Euribor pal\u016bkanos suma\u017e\u0117jo 0,33 procentinio punkto \u2013 kiek daugiau negu faktu tap\u0119s pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 kirpimas bir\u017eel\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Baltijos \u0161alyse did\u017ei\u0105j\u0105 verslo paskol\u0173 dal\u012f sudaro paskolos su kintamomis pal\u016bkanomis, susidedan\u010dios i\u0161 pastovios bank\u0173 taikomos mar\u017eos ir kintam\u0173 Euribor pal\u016bkan\u0173. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tokios paskolos sudaro atitinkamai 98%, 90% ir 93% vis\u0173 \u012fmon\u0117ms suteikiam\u0173 paskol\u0173. Taigi l\u016bkes\u010diai d\u0117l b\u016bsimo pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 suma\u017einimo tur\u0117t\u0173 atsispind\u0117ti ir bendroje paskol\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 \u012fmon\u0117ms kainoje.<\/p>\n\n\n\n
Vis d\u0117lto, paskui Euribor pal\u016bkanas \u012fmoni\u0173 skolinimosi kaina ma\u017e\u0117jo tik Lietuvoje: baland\u012f vidutin\u0117 \u012fmoni\u0173 paskol\u0173 kaina buvo 0,29 procentinio punkto ma\u017eesn\u0117 nei pernai met\u0173 pabaigoje. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje vidutin\u0117 \u012fmoni\u0173 skolinimosi kaina nuo \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eios ne\u017eymiai, bet padid\u0117jo, atitinkamai 0,06% ir 0,09% punkto, o vos juntamas pal\u016bkan\u0173 suma\u017e\u0117jimas buvo matyti tik baland\u012f.Gauti nemokam\u0105 Verslo naujienlai\u0161k\u012f<\/p>\n\n\n\n
Jei Euribor kintamoji paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 dalis atspindi pinig\u0173 kain\u0105 rinkoje, tai paskolos mar\u017ea atspindi rizik\u0105, kuri\u0105 skolindamas prisiima bankas. Pa\u017evelg\u0119 \u012f bank\u0173 taikomas \u012fmoni\u0173 paskol\u0173 mar\u017eas naujoms paskoloms galime matyti, kad \u0161iemet Lietuvoje jos suma\u017e\u0117jo 0,14 procentinio punkto, o Latvijoje ir Estijoje augo atitinkamai 0,22% ir 0,24%punkto. Esminis klausimas \u2013 kod\u0117l Lietuvoje \u012fmoni\u0173 paskol\u0173 mar\u017eos ma\u017e\u0117jo, o kitose Baltijos \u0161alyse augo?<\/p>\n\n\n\n
Svarbiausi veiksniai, lemiantys paskolos mar\u017eos dyd\u012f, yra paskolos gav\u0117jo finansin\u0117 situacija, u\u017estato kokyb\u0117 ir jo dalis nuo paskolos sumos, paskolos trukm\u0117, bendra ekonomin\u0117 situacija, bank\u0173 rizikos tolerancija bei tarpusavio konkurencija. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, pagrindin\u0117mis prie\u017eastimis, kod\u0117l \u0161iemet pal\u016bkanos Lietuvoje ma\u017e\u0117jo, o Latvijoje ir Estijoje \u2013 ne, galima laikyti skirtingas \u0161ali\u0173 ekonomikos b\u016bkles ir \u0161iek tiek padid\u0117jusi\u0105 konkurencij\u0105 Lietuvoje verslo paskol\u0173 rinkoje.<\/p>\n\n\n\n
Ekonomikos pad\u0117tis Lietuvoje \u0161iemet yra geresn\u0117 nei pas kaimynus: Estijoje nuosmukis vis dar t\u0119siasi, Latvijoje \u2013 ekonomikos augimas vangus, o Lietuvoje vartojimas atsigauna.<\/p>\n\n\n\n
Palyginkime: \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus, ma\u017emenin\u0117s prekybos apimtys, atmetus infliacij\u0105, Lietuvoje padid\u0117jo 3%, Latvijoje nepakito, o Estijoje \u2013 krito 5%. Dar didesni skirtumai mat\u0117si ekonomikos varikliu vadinamame paslaug\u0173 sektoriuje: Lietuvoje \u0161iemet paslaug\u0173 sektoriaus \u012fmoni\u0173 realiosios pajamos augo 12%, kai Latvijoje ir Estijoje trauk\u0117si atitinkamai 3% ir 1%. Tokias tendencijas matydami bankai Lietuvoje \u0161iek tiek palankiau vertina \u012fmoni\u0173 veiklos perspektyvas ir rizik\u0105 nei bankai kitose Baltijos \u0161alyse.<\/p>\n\n\n\n
Nuo ekonomikos b\u016bkl\u0117s ma\u017eiau priklauso paskolos trukm\u0117 ir bank\u0173 tarpusavio konkurencija. Baltijos \u0161ali\u0173 centrini\u0173 bank\u0173 teikiami duomenys rodo, kad Latvijoje ir Estijoje vidutinio ir ilgo laikotarpio paskol\u0173 paklausa \u2013 \u0161iek tiek didesn\u0117 nei Lietuvoje, o ilgesnio termino paskol\u0173 pal\u016bkanos paprastai taip pat yra didesn\u0117s. Nors tai i\u0161 dalies paai\u0161kina, kod\u0117l \u012fmoni\u0173 paskol\u0173 pal\u016bkanos Latvijoje ir Estijoje yra didesn\u0117s beveik nuolat, vis d\u0117lto tai negali paai\u0161kinti skirting\u0173 paskol\u0173 mar\u017e\u0173 poky\u010di\u0173. Lietuvoje jau kur\u012f laik\u0105 ma\u017e\u0117ja trumpo, iki vieneri\u0173 met\u0173 laikotarpio, paskol\u0173 dalis ir auga vidutinio (3-5 met\u0173) laikotarpio paskol\u0173 dalis \u2013 paprastai tokios tendencijos rei\u0161kia ir nuosaik\u0173 paskol\u0173 mar\u017e\u0173 augim\u0105, ta\u010diau Lietuvoje mar\u017eos ma\u017e\u0117jo. Latvijoje tendencijos yra pana\u0161ios, o Estijoje vidutinio laikotarpio paskol\u0173 dalis ne\u017eymiai suma\u017e\u0117jo, atitinkamai \u0161iek tiek i\u0161augus ilgo, vir\u0161 5 met\u0173 trukm\u0117s paskol\u0173 daliai. Taigi, paskol\u0173 trukm\u0117s tendencijos tur\u0117jo didinti paskol\u0173 mar\u017eas visose \u0161alyse, ta\u010diau statistika rodo kitaip.<\/p>\n\n\n\n
Vienas i\u0161 paskol\u0173 mar\u017eas Lietuvoje ma\u017einusi\u0173 veiksni\u0173 \u2013 i\u0161augusi konkurencija \u012fmoni\u0173 paskol\u0173 segmente tarp did\u017ei\u0173j\u0173 bank\u0173. Lietuvoje penki did\u017eiausi bankai \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f buvo suteik\u0119 93 % vis\u0173 paskol\u0173 Lietuvos \u012fmon\u0117ms, o per metus \u0161i dalis padid\u0117jo 1 procentiniu punktu. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio padid\u0117jusi rinkos koncentracija gali sufleruoti prie\u0161ing\u0105 i\u0161vad\u0105 apie konkurencijos suma\u017e\u0117jim\u0105. Vis d\u0117lto Lietuvoje \u012fsp\u016bdingu rinkos dalies augimu pasi\u017eym\u0117jo \u0161iuo metu daugiausiai paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms suteik\u0119s bankas, per metus \u012fmoni\u0173 paskol\u0173 portfel\u012f padidin\u0119s daugiau nei penktadaliu, kai lik\u0119 didieji bankai kartu sud\u0117jus savo portfelius augino ne\u017eymiai. Tik\u0117tina, kad toks stiprus vieno banko paskol\u0173 portfelio augimas ir rinkos dalies atsiriekimas bent i\u0161 dalies gal\u0117jo prisid\u0117ti prie si\u016blom\u0173 ma\u017eesni\u0173 mar\u017e\u0173 naujoms paskoloms. Latvijoje ir Estijoje toki\u0173 staigi\u0173 rokiruo\u010di\u0173 ar paskol\u0173 rinkos koncentracijos poky\u010di\u0173 nebuvo, tod\u0117l konkurencin\u0117 aplinka \u0161iose \u0161alyse \u012ftakos \u012fmoni\u0173 paskol\u0173 mar\u017eoms i\u0161 esm\u0117s netur\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n
Apibendrinant galima daryti prielaid\u0105, kad tiek ekonomikos pad\u0117tis, tiek finansavimo s\u0105lygos Lietuvos \u012fmon\u0117ms \u0161iuo metu yra geresn\u0117s nei verslams Latvijoje ir Estijoje. I\u0161 kitos pus\u0117s d\u0117l itin koncentruotos paskol\u0173 rinkos, galimyb\u0117s gauti finansavim\u0105 Lietuvos \u012fmon\u0117ms ir toliau i\u0161lieka vienos labiausiai apribot\u0173 Europoje, tod\u0117l ma\u017eiausios pal\u016bkanos Baltijos \u0161alyse didel\u0117s paguodos neteikia, ypa\u010d kai atmetam\u0173 paskol\u0173 parai\u0161k\u0173 dalis vis dar i\u0161lieka itin didel\u0117. Tik\u0117tina, kad did\u0117janti konkurencija tarp bank\u0173 pad\u0117s gauti finansavim\u0105 vis didesnei daliai \u012fmoni\u0173, o ilgainiui apriboto finansavimo problema \u0161veln\u0117s, stipr\u0117jant smulkesniems vietiniams bankams. Verslams tokioje situacijoje svarbiausia \u2013 i\u0161naudoti konkurencijos teikiamus privalumus ir kreiptis d\u0117l paskolos \u012f kuo daugiau bank\u0173, kredito unij\u0173 ir nebankini\u0173 finansuotoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n