Vaidotas \u0160umskis, \u201eFinora Bank\u201c vyriausiasis analitikas<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos ekonomikos atsigavimas po pernyk\u0161t\u0117s recesijos \u012fgauna pagreit\u012f. Nors pavieniai smulkesni ekonomikos sektoriai vis dar patiria tam tikr\u0173 sunkum\u0173, atspari darbo rinka ir spartus atlyginim\u0173 augimas leid\u017eia \u012f\u017evelgti augim\u0105 ir \u0161viesesn\u0119 ateit\u012f artimiausiais metais. Be to, nagrin\u0117jant atskirus verslo sektorius atid\u017eiau, galima \u012f\u017evelgti kelet\u0105 ekonomikos augimo \u017eidini\u0173: \u0161i\u0173 \u0161ak\u0173 \u012fmon\u0117s \u0161iuo metu s\u0117kmingai veikia ir ple\u010diasi.<\/p>\n\n\n\n
Aviacijos \u012fmoni\u0173 ir turizmo sektoriaus augimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje realiosios aviacijos \u012fmoni\u0173 pajamos Lietuvoje i\u0161augo 61 proc. Po pandemijos oro kelioni\u0173 bumas yra b\u016bdingas visose Baltijos \u0161alyse. Neatsilieka kelioni\u0173 agent\u016br\u0173 ir kelioni\u0173 organizatori\u0173 pajamos, kurios Lietuvoje i\u0161augo 38 proc., nors \u012f u\u017esien\u012f keliaujan\u010di\u0173 turist\u0173 skai\u010dius vis dar ma\u017eesnis nei prie\u0161 \u201eCovid-19\u201c pandemij\u0105. Taigi, \u0161is reik\u0161mingas kelioni\u0173 organizatori\u0173 pajam\u0173 padid\u0117jimas rodo, kad Lietuvos turistai atostogoms i\u0161leid\u017eia daugiau, rinkdamiesi i\u0161 anksto suplanuotas ir brangesnes keliones. Tuo tarpu estai ir latviai kelion\u0117ms nei\u0161laidauja; realiosios kelioni\u0173 organizatori\u0173 pajamos Latvijoje \u0161iemet suma\u017e\u0117jo 4 proc., Estijoje augo 3 proc.<\/p>\n\n\n\n Infrastrukt\u016bros statybos sektorius ple\u010diasi visose Baltijos \u0161alyse<\/strong><\/p>\n\n\n\n Spar\u010diai besiple\u010dianti infrastrukt\u016bros statyba, skatinama ES investicij\u0173, yra dar vienas ry\u0161kus augimo ta\u0161kas. Infrastrukt\u016bros statybos \u012fmon\u0117s \u0161iuo metu d\u017eiaugiasi spartaus augimo ciklu. Prie \u0161io augimo reik\u0161mingai prisideda investicijos \u012f atsinaujinan\u010dios energijos ir gynybos projektus. In\u017einerini\u0173 statybos darb\u0173 apimtis, pakoreguota pagal infliacij\u0105, \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f, palyginti su tuo pa\u010diu pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 laikotarpiu, Lietuvoje padid\u0117jo 26 proc., Latvijoje ir Estijoje atitinkamai augo 7 proc. ir 6 proc. Prognozuojama, kad \u0161io sektoriaus augimas laikysis stabilus ir ateityje. Paslaug\u0173 \u012fmoni\u0173 pajamos padid\u0117jo 12 proc. Paslaug\u0173 \u012fmoni\u0173 pajamos, pakoreguotos pagal infliacij\u0105, per pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f padid\u0117jo 12 proc., palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus. Tuo tarpu, lyginant paslaug\u0173 verslo sektori\u0173 kitose Baltijos \u0161alyse, matyti prie\u0161ingos tendencijos: per pirmuosius tris \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius paslaug\u0173 \u012fmoni\u0173 pajamos, pakoreguotos pagal infliacij\u0105, Estijoje suma\u017e\u0117jo 1 proc., o Latvijoje \u2013 3 proc. Be kita ko, \u0161iais metais Lietuvoje atsigauna sausumos transporto \u012fmoni\u0173 pajamos ir ma\u017emenin\u0117 prekyba, spartaus augimo tempo nel\u0117tina informacini\u0173 paslaug\u0173 \u012fmon\u0117s ir paslaug\u0173 centrai.<\/p>\n\n\n\n I\u0161\u0161\u016bkiai ir galimyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nepaisant \u0161i\u0173 teigiam\u0173 tendencij\u0173, Lietuvos ekonomika susiduria su verslo finansavimo i\u0161\u0161\u016bkiais, ypa\u010d ma\u017eoms ir vidutin\u0117ms \u012fmon\u0117ms. Sunkus pri\u0117jimas prie paskol\u0173 gali stabdyti smulkaus verslo augim\u0105. Ta\u010diau ma\u017e\u0117jantis \u201eEuribor\u201c, energijos kain\u0173 kritimas ir did\u0117janti vartotoj\u0173 perkamoji galia suteikia vil\u010di\u0173. Lietuvos ekonomika, palyginti su kaimynin\u0117mis \u0161alimis, demonstruoja atsparum\u0105 ir augimo potencial\u0105. Svarbu i\u0161naudoti \u0161ias galimybes ir spr\u0119sti finansavimo problemas, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas tvarus ekonomikos augimas. I\u0161sprendusios pakankamo skolinimosi ir naujo kapitalo pritraukimo kli\u016btis, visos Baltijos \u0161alys gal\u0117t\u0173 v\u0117l u\u017evesti tvaraus augimo varikl\u012f. Tai taip pat pad\u0117t\u0173 Baltijos \u0161alims i\u0161vengti vadinam\u0173j\u0173 vidutini\u0173 pajam\u0173 sp\u0105st\u0173, kai ekonomikos augimas yra per l\u0117tas, kad b\u016bt\u0173 pasiektas pagr\u012fstas klest\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n