Praeitą savaitę JAV paskelbė, kad taikys 20 proc. muito tarifus visam importui iš Europos Sąjungos (ES). Tai ne šiaip prekybinis „triukšmelis“, o aiškus signalas, kad globali ekonomika keičiasi ir geopolitinė įtampa vis labiau tampa verslo kasdienybe.
Lietuvos verslams tai taip pat yra rimtas įspėjimas. JAV jau kurį laiką yra viena svarbiausių mūsų eksporto krypčių. Vien per 2024 metus lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAV siekė 1,6 mlrd. eurų. Tai buvo penkta pagal svarbą rinka.
Muitų įvedimas reikšmingai paveiks ne tik tiesioginius eksportuotojus. Pokyčius iškart pajus ir netiesioginės tiekimo grandinės, ypač pramonės ir gamybos sektoriai. Be abejonės, didesni muitai mažins pelningumą ir privers daugelį įmonių peržiūrėti strategijas. Ir tai nėra tik didžiųjų verslų problema, smulkieji taip pat turės rimtai įsivertinti savo eksporto kryptis, rizikų valdymo sprendimus bei pergalvoti pozicionavimą.
Šiame kontekste sėdėti ir tikėtis, kad viskas savaime išsispręs, tas pats, kas stovėti traukinių stotyje ir laukti traukinio, kuris jau seniai nuvažiavo. Verslas turi reaguoti ne į tai, kas buvo, o į tai, kas jau vyksta.
Taigi, kokius žingsnius verslas gali žengti jau šiandien, kad išliktų konkurencingas?
Pirma, ieškokite klientų už Europos Sąjungos ribų.
Nors Europos šalys ir JAV ilgą laiką buvo pagrindinės Lietuvos eksporto kryptys, šiandieninė situacija skatina plačiau žvelgti į galimas rinkas. Europos rinka atrodo reikšminga, tačiau joje gyvena mažiau nei 10 proc. pasaulio gyventojų. Nepaisant didelės perkamosios galios, pernelyg siaura orientacija į šį regioną ilgainiui gali tapti rizikinga. Todėl verslui verta aktyviai ieškoti galimybių sparčiai augančiuose regionuose: Pietryčių Azijoje, Indijoje, Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje. Šių šalių ekonomikos auga, o tai atveria naujus eksporto kelius.
Vis dėlto, jei įmonės veikla orientuota į lokalią rinką, net ir išplėtimas į kitas Europos valstybes gali reikšmingai diversifikuoti rizikas.
Antra, užsitikrinkite finansinį saugumą dabar, ne rytoj.
Geopolitiniai konfliktai sukuria nestabilumo suirutę: nuo sutrikusios tiekimo grandinės ir atšaukiamų užsakymų iki bankrutuojančių partnerių. Nestabilumo sąlygomis būtina užtikrinti verslo sandorių saugumą. Vienas veiksmingiausių įrankių – kreditų draudimas. Lietuvoje ši priemonė leidžia atgauti iki 90 proc. nesumokėtų sumų, o jos kaina siekia iki 0,5 proc. nuo draudžiamos sumos. Tai nedidelė investicija į verslo tęstinumą, kuri atsiperka tada, kai labiausiai reikia.
Trečia, prisitaikykite prie gynybos pramonės poreikių.
Jau pati rinka diktuoja tai, kuo gyvensime artimiausiais dešimtmečiais. Auganti Europos šalių parengtis karinei konfrontacijai su rusija reiškia ne tik didesnį saugumo poreikį, bet ir augančią paklausą įvairiems produktams bei paslaugoms – nuo statybų ir technologinių sprendimų iki tekstilės ir logistikos. Beveik kiekviena verslo šaka gali surasti nišą gynybos pramonės tiekimo grandinėje. Kuo greičiau Lietuvos verslai pradės domėtis šia sritimi, tuo didesnes perspektyvas jie turės ateityje.
Verslo realybė keičiasi, bet kiekvienas sukrėtimas atveria naujas galimybes. Tie, kurie geba greitai reaguoti, prisitaikyti ir proaktyviai valdyti rizikas, gali ne tik išgyventi krizę, bet ir tapti jos laimėtojais. Svarbu drąsiai ieškoti naujų rinkų, protingai valdyti rizikas ir laiku prisitaikyti prie pokyčių.
Mangirdas Kireilis „Finora Bank“ pardavimų vadovas Baltijos šalyse
Straipsnis publikuotas 15min.lt