Vaidoto Šumskio, „Finora Bank“ vyr. analitiko, komentaras
Savotiškos lenktynės tarp Lietuvos ir Estijos IT sektorių vyksta jau ne vienerius metus. Vertinant pastarųjų dvejų metų perspektyvą, Lietuva tapo sparčiausiai augančia ekonomika Baltijos šalyse, išvengdama Latvijos ir ypač Estijos ekonomikas sukausčiusio nuosmukio. Panašu, kad ne vienerius metus Lietuvos IT įmonės ir startuoliai į kaimyninę Estiją žvelgę kaip į sektiną ekonominio ir socialinio augimo pavyzdį, sparčiu tempu vejasi Estiją.
Jau kelerius metus Estijos žiniasklaidoje minimas tiek Lietuvos fintech sektorius, tiek spartus paslaugų eksporto augimas. O dar šių metų pradžioje „Dealroom“ apžvalgoje paminėta, kad Lietuvos startuolių ekosistema auga sparčiausiai visoje Vidurio ir Rytų Europoje. 2023 m. antroje pusėje Lietuvos startuoliai pagal pritrauktą kapitalą aplenkė įprastai šioje srityje lyderiavusią Estiją. Ilgą laiką Talinas ir jo apylinkės buvo turtingiausias regionas Baltijos šalyse, tačiau pastaruoju metu šią poziciją užleidžia Vilniui.
Taigi paanalizuokime ar blėsta Estijos, kaip IT eksporto ir startuolių šalies, žvaigždė? Ar Vilnius tampa nauja Baltijos šalių technologijų sostine?
Estijoje programinės įrangos kūrimo augimas daug spartesnis nei Lietuvoje
Nepaisant bendro Estijos ekonomikos nuosmukio, programinės įrangos kūrimo įmonių apyvarta auga. Šių metų pirmąjį ketvirtį šių verslų apyvarta, net ir atsižvelgus į infliacijos poveikį, išaugo stulbinančius 18 %. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse vaizdas daug niūresnis. Infliacijos koreguotos, programinės įrangos kūrimo įmonių pajamos Lietuvoje beveik nepakito (padidėjo 0,4 %), o Latvijoje tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 2 %.
Kitose IT ekonomikos šakose, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje, Lietuvoje ir Latvijoje pastebimas augimas, o Estijoje jo tempas lėtesnis. Atsižvelgiant į infliaciją, Lietuvoje internetinių puslapių administravimo, duomenų centrų ir kitų IT palaikymo paslaugų sektorius per metus išaugo net 111 %. Latvijoje šis sektorius augo 3 % per metus. Palyginimui, Estijoje informacinių technologijų paslaugų verslų realios pajamos per tą patį laikotarpį sumažėjo 2 %. Be to, verslo administravimo ir kitų „back-office“ paslaugų sektorius Estijoje per metus susitraukė 29 %, Lietuvoje išaugo 72 %.
Panašu, kad Estijai tampa vis sunkiau pasivyti Lietuvos augimą. Tačiau svarbu pažymėti, kad programinės įrangos kūrimas ir IT palaikymo paslaugos yra atskiros verslo sritys. Kai Lietuva ir Latvija demonstruoja sparčią plėtrą IT paslaugų sektoriaus augime, Estija išlieka nepralenkiama lydere programinės įrangos kūrime.
Kodėl Estija IT sektoriuje išlieka stipresnė už Lietuvą
Programinės įrangos kūrimas yra didelės pridėtinės vertės sektorius, o konkurencija – milžiniška. Stabilus šio sektoriaus augimas Estijoje rodo, kad Estijos programinės įrangos verslai pagal patirtį, gebėjimus ir efektyvumą išlieka vienos geriausių pasaulyje.
Deja, IT palaikymo paslaugų sektorius yra jautrus mažoms sąnaudoms. Todėl kyla rizika, kad tam tikru momentu didelės tarptautinės korporacijos perkels savo IT palaikymo padalinius į pigesnes šalis, pavyzdžiui, Indiją (kaip dėl panašių priežasčių anksčiau įsteigė paslaugų centrus Baltijos šalyse).
Taip pat, analizuojant rinkas, reikšmingas yra sektoriaus dydis. Estijoje programinės įrangos kūrimo sektorius yra vienas svarbiausių. Jo įmonės sukuria 10 % šalies BVP, o Lietuvoje – tik 4 %. Tuo pat metu IT palaikymo paslaugų įmonės Estijoje sukuria tik 0,4 % BVP, o Lietuvoje – 2 %.
Galima teigti, kad didesnis Lietuvos gyventojų skaičius, tarptautiškumas ir glaudūs ryšiai su užsienio investuotojais bei partneriais, didesnė diaspora, įskaitant JAV, sudaro palankias sąlygas Lietuvos IT sektoriaus plėtrai, tačiau pavyti Estiją kokybiškai ir pagal kuriamų paslaugų vertę Lietuvai prireiks dar daug laiko. Tam reikia tiek efektyvesnės švietimo sistemos, tiek didesnę brandą pasiekusios IT ekosistemos, kurioje verslo, valstybės ir švietimo institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, o pakankamą rizikos kapitalo pasiūlą, patirtį ir reikalingus ryšius padeda užtikrinti ankstesnius verslus sėkmingai pardavę jų įkūrėjai.
Daugiausiai iššūkių kelia prieiga prie pinigų
Kad ir kaip intriguoja lygintis ir konkuruoti, pasaulinės rinkos mastais Baltijos šalys nėra konkurentės. Priešingai, kuo stipresnis Baltijos regionas bendrai, tuo daugiau durų atsiveria naujiems rinkos žaidėjams, be kita ko, atsiranda daugiau galimybių pritraukti investicijas.
Tikrieji iššūkiai IT sektoriui kyla dėl finansavimo stygiaus ir tai paveikia tiek estus, tiek lietuvius, tiek latvius. Bendradarbiaujant, Baltijos regiono IT bendrovės ir kiti verslo sektoriai galėtų pastūmėti ekonomikos augimą ir skaitmenizacijos šuolį.
Visgi, viena pagrindinių kliūčių yra tai, kad IT įmonėms, kurios dažniausiai yra mažos, sunku gauti reikiamą finansavimą. Tai patvirtina Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir EBPO duomenys. Palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, tiek Lietuvos, tiek Estijos mažosioms įmonėms paskolų paraiškų atmetimo rodiklis yra daug didesnis. 2023 m. Europos investicijų banko atliktame tyrime 16 % apklaustų Lietuvos įmonių, kurios kreipėsi dėl paskolos, nurodė, kad buvo atmestos, Estijoje atmetamų finansavimo paraiškų rodiklis sudaro 13 %, kai kitose Europos šalyse šis siekia 6 %.
Tačiau yra teigiamų tendencijų. Pastaruoju metu bankų rinka Baltijos šalyse tapo dinamiškesnė ir konkurencingesnė. Padidėjusi konkurencija neabejotinai bus naudinga šimtams mažųjų įmonių. Platesnė prieiga prie finansavimo leis didinti IT sektoriaus augimą.