„Finora Bank“ vyr. analitikas Vaidotas Šumskis
„Laukėm laukėm ir sulaukėm“ – tokiais žodžiais bene geriausiai galima apibūdinti birželio mėnesio Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą sumažinti palūkanų normas euro zonoje. Finansų rinkose jau nuo praėjusių metų pabaigos vyravo lūkesčiai, kad sparčiausiu tempu nuo bendros euro zonos šalių valiutos atsiradimo kilusios palūkanos ims netrukus mažėti. Vis dėlto, ECB imtis ryžtingų sprendimų pernelyg anksti neskubėjo, bent kol infliacija akivaizdžiai nepasiekė tikslinės ribos, artimos 2%.
Iš kitos pusės euro zonoje, kitaip negu JAV, įmonių paskolų palūkanas daugiausiai lemia būtent finansų rinkos lūkesčiai dėl palūkanų normų ateityje, kurie atsispindi Euribor palūkanose. Nuo praėjusių metų spalio iki šių metų gegužės Euribor palūkanos sumažėjo 0,33 procentinio punkto – kiek daugiau negu faktu tapęs palūkanų normų kirpimas birželį.
Baltijos šalyse didžiąją verslo paskolų dalį sudaro paskolos su kintamomis palūkanomis, susidedančios iš pastovios bankų taikomos maržos ir kintamų Euribor palūkanų. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tokios paskolos sudaro atitinkamai 98%, 90% ir 93% visų įmonėms suteikiamų paskolų. Taigi lūkesčiai dėl būsimo palūkanų normų sumažinimo turėtų atsispindėti ir bendroje paskolų Baltijos šalių įmonėms kainoje.
Vis dėlto, paskui Euribor palūkanas įmonių skolinimosi kaina mažėjo tik Lietuvoje: balandį vidutinė įmonių paskolų kaina buvo 0,29 procentinio punkto mažesnė nei pernai metų pabaigoje. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje vidutinė įmonių skolinimosi kaina nuo šių metų pradžios nežymiai, bet padidėjo, atitinkamai 0,06% ir 0,09% punkto, o vos juntamas palūkanų sumažėjimas buvo matyti tik balandį.Gauti nemokamą Verslo naujienlaiškį
Jei Euribor kintamoji paskolų palūkanų dalis atspindi pinigų kainą rinkoje, tai paskolos marža atspindi riziką, kurią skolindamas prisiima bankas. Pažvelgę į bankų taikomas įmonių paskolų maržas naujoms paskoloms galime matyti, kad šiemet Lietuvoje jos sumažėjo 0,14 procentinio punkto, o Latvijoje ir Estijoje augo atitinkamai 0,22% ir 0,24%punkto. Esminis klausimas – kodėl Lietuvoje įmonių paskolų maržos mažėjo, o kitose Baltijos šalyse augo?
Svarbiausi veiksniai, lemiantys paskolos maržos dydį, yra paskolos gavėjo finansinė situacija, užstato kokybė ir jo dalis nuo paskolos sumos, paskolos trukmė, bendra ekonominė situacija, bankų rizikos tolerancija bei tarpusavio konkurencija. Atsižvelgiant į tai, pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiemet palūkanos Lietuvoje mažėjo, o Latvijoje ir Estijoje – ne, galima laikyti skirtingas šalių ekonomikos būkles ir šiek tiek padidėjusią konkurenciją Lietuvoje verslo paskolų rinkoje.
Ekonomikos padėtis Lietuvoje šiemet yra geresnė nei pas kaimynus: Estijoje nuosmukis vis dar tęsiasi, Latvijoje – ekonomikos augimas vangus, o Lietuvoje vartojimas atsigauna.
Palyginkime: šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mažmeninės prekybos apimtys, atmetus infliaciją, Lietuvoje padidėjo 3%, Latvijoje nepakito, o Estijoje – krito 5%. Dar didesni skirtumai matėsi ekonomikos varikliu vadinamame paslaugų sektoriuje: Lietuvoje šiemet paslaugų sektoriaus įmonių realiosios pajamos augo 12%, kai Latvijoje ir Estijoje traukėsi atitinkamai 3% ir 1%. Tokias tendencijas matydami bankai Lietuvoje šiek tiek palankiau vertina įmonių veiklos perspektyvas ir riziką nei bankai kitose Baltijos šalyse.
Nuo ekonomikos būklės mažiau priklauso paskolos trukmė ir bankų tarpusavio konkurencija. Baltijos šalių centrinių bankų teikiami duomenys rodo, kad Latvijoje ir Estijoje vidutinio ir ilgo laikotarpio paskolų paklausa – šiek tiek didesnė nei Lietuvoje, o ilgesnio termino paskolų palūkanos paprastai taip pat yra didesnės. Nors tai iš dalies paaiškina, kodėl įmonių paskolų palūkanos Latvijoje ir Estijoje yra didesnės beveik nuolat, vis dėlto tai negali paaiškinti skirtingų paskolų maržų pokyčių. Lietuvoje jau kurį laiką mažėja trumpo, iki vienerių metų laikotarpio, paskolų dalis ir auga vidutinio (3-5 metų) laikotarpio paskolų dalis – paprastai tokios tendencijos reiškia ir nuosaikų paskolų maržų augimą, tačiau Lietuvoje maržos mažėjo. Latvijoje tendencijos yra panašios, o Estijoje vidutinio laikotarpio paskolų dalis nežymiai sumažėjo, atitinkamai šiek tiek išaugus ilgo, virš 5 metų trukmės paskolų daliai. Taigi, paskolų trukmės tendencijos turėjo didinti paskolų maržas visose šalyse, tačiau statistika rodo kitaip.
Vienas iš paskolų maržas Lietuvoje mažinusių veiksnių – išaugusi konkurencija įmonių paskolų segmente tarp didžiųjų bankų. Lietuvoje penki didžiausi bankai šių metų pirmąjį ketvirtį buvo suteikę 93 % visų paskolų Lietuvos įmonėms, o per metus ši dalis padidėjo 1 procentiniu punktu. Iš pirmo žvilgsnio padidėjusi rinkos koncentracija gali sufleruoti priešingą išvadą apie konkurencijos sumažėjimą. Vis dėlto Lietuvoje įspūdingu rinkos dalies augimu pasižymėjo šiuo metu daugiausiai paskolų įmonėms suteikęs bankas, per metus įmonių paskolų portfelį padidinęs daugiau nei penktadaliu, kai likę didieji bankai kartu sudėjus savo portfelius augino nežymiai. Tikėtina, kad toks stiprus vieno banko paskolų portfelio augimas ir rinkos dalies atsiriekimas bent iš dalies galėjo prisidėti prie siūlomų mažesnių maržų naujoms paskoloms. Latvijoje ir Estijoje tokių staigių rokiruočių ar paskolų rinkos koncentracijos pokyčių nebuvo, todėl konkurencinė aplinka šiose šalyse įtakos įmonių paskolų maržoms iš esmės neturėjo.
Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad tiek ekonomikos padėtis, tiek finansavimo sąlygos Lietuvos įmonėms šiuo metu yra geresnės nei verslams Latvijoje ir Estijoje. Iš kitos pusės dėl itin koncentruotos paskolų rinkos, galimybės gauti finansavimą Lietuvos įmonėms ir toliau išlieka vienos labiausiai apribotų Europoje, todėl mažiausios palūkanos Baltijos šalyse didelės paguodos neteikia, ypač kai atmetamų paskolų paraiškų dalis vis dar išlieka itin didelė. Tikėtina, kad didėjanti konkurencija tarp bankų padės gauti finansavimą vis didesnei daliai įmonių, o ilgainiui apriboto finansavimo problema švelnės, stiprėjant smulkesniems vietiniams bankams. Verslams tokioje situacijoje svarbiausia – išnaudoti konkurencijos teikiamus privalumus ir kreiptis dėl paskolos į kuo daugiau bankų, kredito unijų ir nebankinių finansuotojų.
Plačiau Verslo Žinios straipsnyje.