Tvarumo ir ekologijos temos sulaukia vis didesnio dėmesio politikų darbotvarkėse ir nuolat atsiranda naujų reikalavimų iš ES, tuo tarpu ūkininkai susiduria su realiais iššūkiais. Reikalavimų daug, o priemonių jiems įgyvendinti – trūksta. Ekologinis ūkininkavimas išlieka brangus, ir nors daugelis ūkininkų norėtų pereiti prie tvaraus ar ekologinio ūkininkavimo, finansinės galimybės dažnai tampa pagrindiniu trukdžiu. „Finora Bank“ pastebi, kad žemės ūkio sektoriuje auga susidomėjimas investicijomis į ekologiškus ar tvarius sprendimus, todėl tokio pobūdžio projektams taiko 50 proc. nuolaidą sutarties sudarymo mokesčiui.
Potenciali kryptis – energetika
Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros tempai pastaraisiais metais aukšti, tačiau kryptis nepraranda potencialo, kuris gali būti išnaudotas ir žemės ūkio sektoriuje. Europos Sąjungos tikslas – iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika, o ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo. Remiantis šia kryptimi, Lietuvoje taip pat siekiama ambicingų tikslų. Vienas jų, remiantis Lietuvos energetikos agentūra, yra užtikrinti, kad 2030 m. 55 proc. visos šalyje suvartojamos energijos būtų vietinė ir atsinaujinanti.
Praėjusiais metais reikšmingai augo elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius – jų buvo dvigubai daugiau nei 2022 m., ir jie pagamino iš viso 5 proc. Lietuvoje suvartotos elektros. Saulės elektrinių įrengtoji galia praėjusiais metais buvo 94 proc. didesnė, o vėjo elektrinių – 30 proc. didesnė nei prieš metus. Praėjusiais metais vėjo elektrinės pagamino 20 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos.
„Augantis sąmoningumas mažinti poveikį aplinkai, įvairios paramos priemonės ir galiausiai net 2021 metais patirtas elektros kainų šokas paskatino ir gyventojus, ir verslus atsigręžti į atsinaujinančius energijos išteklius. Statistika rodo gerėjančius rezultatus, elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių didėja, tačiau galimybės dar tikrai nėra išsemtos. Žemės ūkio sektoriui taip pat svarbu investuoti į saulės, vėjo energiją ar biokurą. Pasinaudoję, pavyzdžiui, „Finora Bank“ pasiūlymais ir lanksčiu požiūriu, ūkininkai gali ne tik prisidėti prie aplinkosaugos tikslų, bet ir sumažinti savo veiklos kaštus bei įgyvendinti tvarius sprendimus“, – pasakoja specializuoto banko verslui „Finora Bank“ pardavimų vadovas Mangirdas Kireilis.
At(si)naujinimas – našumo didinimui
Nacionaliniuose ir ES investicijų, kurios skirtos šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai, prioritetuose pabrėžiamas poreikis kurti žiedinę bioekonomiką. Tokia investicijų kryptis rodo kasdienes žemės ūkio sektoriaus aktualijas – gaminti daugiau aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produktų, plėsti beatliekinę veiklą ūkiuose, prisijaukinti novatorišką produktų iš biomasės gamybą, taikyti daugiau skaitmeninių technologijų, kurios užtikrintų geresnį procesų valdymą, mažintų sąnaudas ir didintų produktyvumą.
„Lietuvos žemės ūkio produktyvumas šiuo metu yra mažesnis, nei norėtųsi. Siekdami padidinti konkurencingumą ir jį išlaikyti, ūkiai turėtų optimizuoti savo veiklą, pasitelkdami inovatyvius verslo modelius bei pažangias technologijas. Tokios investicijos dažnai užtikrina ilgalaikę sėkmę, mažina ekonominių svyravimų poveikį ir suteikia daugiau stabilumo“, – sako banko atstovas.
Pasak M. Kireilio, didesnis efektyvumas ir konkurencingumas – beveik kiekvieno verslo pagrindinis tikslas ir galvos skausmas. „Kartais tokie terminai kaip žiedinė ekonomika gali pasirodyti klampūs ir nutolę nuo realybės. Visgi žiedinė ekonomika nurodo ateities kryptį ir išryškina žemės ūkio galimybes – įdarbinti modernesnę techniką, supaprastinti procesus, palikti kuo mažiau atliekų, rasti inovatyvių būdų panaudoti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nepanaudojama. Tokius projektus planuoti ir įgyvendinti ūkininkai gali bet kada. Mes, kaip bankas, aiškiai matydami tendencijas, siekiame atkreipti dėmesį į potencialą ir sukurti palankesnes sąlygas“, – pasakoja M. Kireilis.
Įsiklauso į poreikius
„Finora Bank“ darbo principai – greitis ir lankstumas. Bankas siūlo įvairių finansavimo spendimų, o 90 proc. jo klientų – smulkus ir vidutinis verslas bei ūkininkai.
„Banko susitelkimas į žemės ūkio sektorių naudingas visoms pusėms. Galime pateikti labiau poreikius atitinkančius pasiūlymus, suteikti konsultacijas, išmanome sektoriaus niuansus, todėl galime bendradarbiauti greičiau. Be to, ir mes orientuojamės į pridėtinės vertės kūrimą, todėl patariame klientams dėl jų planuojamų projektų ir investicijų. Be to, bendradarbiaujame su INVEGA ir Europos Investiciniu Fondu užtikrindami savo klientams palankesnes finansavimo sąlygas“, – apibendrina „Finora Bank“ pardavimų vadovas Mangirdas Kireilis.