Vaidotas Šumskis, „Finora Bank“ vyr. analitikas
Praėję metai smulkiam ir vidutiniam verslui nebuvo lengvi. Dar nuo 2022 m. smarkiai padidėjusios kainos ir paskolų palūkanos slopino vidaus prekybą ir vartojimą, užsakymų pramonės įmonėms taip pat mažėjo, ypač iš stagnuojančių Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių eksporto rinkų. Kardinalių permainų smulkaus ir vidutinio verslo aplinkoje nematyti, tad laukia dar vieni iššūkiais nuspalvinti metai. Visgi kai kurie veiksniai leidžia tikėtis užtvirtinto, nors ir nuosaikaus augimo.
Viltis – gyventojų lūkesčiuose
Praėjusiais metais lauktas nuosaikus ekonomikos augimas neįvyko. Ir nors kieto nusileidimo dėl išaugusių investicijų ir infrastruktūros statybų pavyko išvengti, pernai Lietuvos ekonomika smuko 0,3 proc. Tikėtina, kad šiemet Lietuvos ekonomika palengva atsigaus ir ims vėl augti. Prognozuojama, kad infliacija šalyje pastebimai mažės ir sieks apie 2,2 proc. Tuo tarpu pajamų augimas ir toliau išliks palyginti spartus: atlyginimai didės apie 8,5 proc., o socialinės išmokos – dar daugiau. Nujaučiamas pajamų augimas artimiausioje ateityje jau atsispindi ir istoriškai itin optimistiškuose Lietuvos gyventojų lūkesčiuose.
Tad per porą pastarųjų metų aukštos infliacijos išvarginti pirkėjai šiemet galės atsikvėpti – didesnės algos ir kiek mažesnės palūkanos už paskolas su gera persvara atsvers didėjančias kainas ir daugeliui leis vartoti daugiau negu pernai. Tai – geras ženklas prekybos ir paslaugų gyventojams teikiančioms įmonėms. Tiesa, atlyginimų augimas reiškia ir papildomas sąnaudas verslui, tačiau kartu atveria daugiau galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui realizuoti gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas.
Horizonte – mokestinės aplinkos stabilumas
Ramybės suteikia ir, rodos, praeityje likusi energijos kainų krizė. Per praėjusius metus dyzelinis kuras atpigo 15, elektra – 59, o gamtinės dujos – 65 proc. Jei kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose neįsismarkaus ir nekils gamtos kataklizmų, energijos kainos, tikėtina, nuo dabartinių lygių reikšmingai nedidės.
Praėjusiais metais nežinomybę didinusi mokesčių reformos perspektyva išblėso, smulkiam ir vidutiniam verslui aktualūs mokesčių tarifai bei apmokestinimo tvarka liko iš esmės nepasikeitę, tad mokesčių didėjimo poveikis bent kuriam laikui nebus kertinis veiksnys. Be to, didės parama verslui vystyti, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis. Būtent šie svarbiausi veiksniai – pirkėjų galimybės įpirkti siūlomas prekes ir paslaugas, pozityvūs lūkesčiai ir stabili mokestinė aplinka – nuteikia atsargiam optimizmui, kad laukia nuosaikaus, bet užtikrinto augimo metai.
Iššūkius išlaiko geopolitinė situacija
Visgi iššūkiai smulkaus ir vidutinio verslo neaplenks. Bene didžiausią įtaką gali turėti su geopolitika susijusios rizikos. Dėl palyginti netoli vykstančio karo Ukrainoje Lietuva jau netenka ne tik reikšmingos dalies turistų, bet ir darbo vietas kuriančių investuotojų.
Jei išplistų konfliktas Artimuosiuose Rytuose, nusistovėję prekių tiekimo maršrutai iš Azijos turėtų keistis, o naftos ir dujų tiekimo sutrikimai galėtų vėl įsukti energijos išteklių kainų kadrilį. Visa tai reikštų ilgesnius prekių pristatymo terminus, didesnes prekių siuntimo kainas, taip pat ir didesnes energijos kainas. Be to, šie veiksniai didintų iki šiol jau spėjusią prislopti infliaciją ir sudarytų spaudimą centriniams bankams ilgiau nei manyta nemažinti jau aukštumose esančių palūkanų normų.
Finansavimu apribotas augimas
Smulkų ir vidutinį verslą kamuojančių iššūkių paletė yra įvairesnė nei vien globalūs ar visai šaliai aktualūs ekonomikos pokyčiai. Šioms įmonėms Lietuvoje gauti finansavimą savo veiklai yra žymiai sunkiau nei kitose ES šalyse. Tokia situacija reikšmingai nekinta jau ilgą laiką. Pavyzdžiui, pernai Europos Komisijos kartu su ECB atliktoje metinėje įmonių apklausoje dėl galimybių gauti finansavimą 15 proc. besikreipusių dėl paskolos Lietuvos įmonių nurodė, kad jų prašymas gauti paskolą buvo atmestas. Lietuvos banko rengiamoje įmonių apklausoje ši dalis buvo dar didesnė ir sudarė 22 proc. Tuo tarpu bendrai ES šalyse buvo atmesta tik 6 proc. paraiškų. Finansų rinkose šiuo metu tikimasi, kad EURIBOR palūkanos 2024 m. sumažės nuo beveik 4 iki 2,5 proc. Visgi itin išrankus paskolų prašančiųjų vertinimas artimiausiu metu niekur nedings, šalies finansų sistemai ir toliau išliekant koncentruotai. Tai reiškia, kad pigesnio skolinimosi naudą pajus anaiptol ne visos smulkios ir vidutinės įmonės.