„Finora Bank“ ekonomistas: laukia sudėtingi metai, tačiau Estijos verslams atsiveria trys naujos galimybės

Smulkusis verslas, kuriame dirba didžioji dalis Estijos gyventojų, šiemet gali atrasti naujų augimo galimybių. Pasak „Finora Bank“ ekonomisto Vaidoto Šumskio, jos siejamos su atsigaunančia Estijos gyventojų perkamąja galia, Suomijos ekonomikos atsigavimu ir eksportu į netikėtas Europos rinkas, savo rezultatais lenkiančias net Vokietiją.

Pasak Estijoje ir Lietuvoje veikiančio „Finora Bank“ ekonomisto Vaidoto Šumskio, bendra ekonominė aplinka šiuo metu yra itin sunkiai prognozuojama. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad Estijos verslui šiemet atsiveria kelios naujos augimo galimybės.

Išsamiai išanalizavome veiksnius, darančius įtaką smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuriame dirba didžioji dalis Estijos darbuotojų ir kuris sumoka didžiąją dalį su darbo santykiais susijusių mokesčių. Šios įmonės yra Estijos ekonomikos pagrindas, todėl jų sėkmė svarbi mums visiems“, – aiškina V. Šumskis.

„Finora Bank“ ekonomistas išskyrė tris pagrindines tendencijas, 2025 metais formuosiančias ekonominę aplinką Estijoje ir Europoje. Jos gali suteikti augimo galimybių tūkstančiams Estijos SVV įmonių, nesvarbu, ar jos prekiauja vietos, ar užsienio rinkose.

Estai vėl pradeda daugiau išlaidauti

Ekonominis neapibrėžtumas ir atsargus vartotojų elgesys, apie kurį kalba analitikai, yra iššūkiai, kuriuos Estijos smulkusis verslas kasdien jaučia savo pardavimo rezultatuose. Neseniai padidinus pajamų mokestį ir gyventojams gavus pirmuosius pranešimus apie automobilio mokestį, mintis, kad 2025 metais estai pradės daugiau išlaidauti, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sunkiai tikėtina.

Vis dėlto keli svarbūs rodikliai leidžia manyti, kad šiemet vartojimas Estijoje greičiau augs, nei mažės. Svarbiausia tai, kad, remiantis įvairiomis prognozėmis, realusis darbo užmokestis Estijoje šiemet vėl gali augti iki 2%, nepaisant mokesčių didinimo, savaime keliančio kainas. Jau kelerius metus iš eilės pajamos auga sparčiau nei infliacija. Tai nėra vien teorinis vidutinio darbo užmokesčio augimas, kurį lemia daug uždirbantys gyventojai. Priešingai – reikšmingą realiojo darbo užmokesčio augimo dalį lemia 8% padidėjusi minimali alga, kartu šiek tiek kilstelinti ir už ją didesnius, tačiau vis dar žemesnius atlyginimus.

Namų ūkių biudžetams palengvėjimą suteikia ir nuosekliai mažėjantis „Euribor“. Net jei atsargūs Estijos gyventojai sutaupytų pusę dėl sumažėjusių paskolų įmokų atsilaisvinusių lėšų, dėl didelio būsto paskolų turėtojų skaičiaus 2025 metais vartojimui vis tiek būtų skirta daugiau kaip 100 mln. eurų.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad nors mažmeninės prekybos ir pramonės sektoriams laikotarpis tebėra sudėtingas, Estijos paslaugų įmonės jau įžengė į naują augimo etapą. Praėjusiais metais jų pajamos padidėjo apie 2%, o neproporcingai didelė šio augimo dalis teko antrajam metų pusmečiui. Be augančio paslaugų eksporto, tai gali rodyti, kad estai vėl vis drąsiau leidžia pinigus, nes paslaugų sektorius daugiausia orientuotas į vidaus rinką.

Suomijos ekonomika atsigauna

Daugeliui Estijos įmonių – tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – akivaizdus Suomijos ekonomikos atsigavimas yra gera žinia. Estijos verslininkai nusipelno pripažinimo už tai, kad pastaraisiais metais reikšmingai išplėtė ir diversifikavo eksporto rinkas. 2022 metais keturioms didžiausioms eksporto rinkoms – Suomijai, Švedijai, Latvijai ir Lietuvai – teko daugiau kaip 50 % viso Estijos eksporto, o 2024 metų pabaigoje ši dalis buvo sumažėjusi iki 43 %. Labiausiai sumažėjo Suomijos ir Latvijos dalys – atitinkamai penkiais ir trimis procentiniais punktais. Tuo pat metu išaugo tokioms šalims kaip Vokietija, Lenkija ir Belgija tenkanti eksporto dalis.

Nepaisant to, Suomija tebėra didžiausia Estijos užsienio prekybos partnerė, todėl jos ekonomikos būklė turi reikšmingą poveikį vidutiniam Estijos verslui. Dėl šios priežasties svarbu pastebėti ir išnaudoti aiškius į Suomiją grįžtančio ekonominio optimizmo ženklus. Atsargų lygis vėl mažėja, o verslo pasitikėjimas auga. Verta aktyviau orientuotis į pardavimą Suomijoje – šią rinką ir vėl galima laikyti patikima verslo galimybe.

Veržtis į Vokietiją ar verčiau rinktis Lenkiją ir Ispaniją?

Tą patį nebūtinai galima pasakyti apie tradicines Europos Sąjungos ekonomikos galiūnes – Vokietiją ir Prancūziją. Tokiose didelėse rinkose galimybių yra visada, tačiau abejotina, ar ribotus pardavimo išteklius turinčiam vidutiniam Estijos verslui šiemet pavyks pasiekti reikšmingų rezultatų šiose gana pesimistiškai nusiteikusiose rinkose. Didžiausios ES ekonomikos susiduria su įvairiomis vidaus ir eksporto problemomis. Todėl Estijoje vis dažniau girdimas verslo patarimas apeiti Skandinavijos tarpininkus ir mėginti tiesiogiai parduoti Vakarų Europoje šiemet gali neatnešti greitų rezultatų.

Vis dėlto ES yra 450 mln. vartotojų rinka, o Vokietijai ir Prancūzijai tenka tik trečdalis šio skaičiaus. Šalies ekonomikos augimą lemia daugybė veiksnių, o Europos valstybės pagal augimo potencialą labai skiriasi. Dažnas įsitikinimas, kad Europos vakaruose ar šiaurėje yra „stipresnis“ branduolys, o kitur – „silpnesni“ regionai, jau ne vienus metus neatitinka tikrovės. Kai kurios Pietų Europos šalys po COVID-19 pandemijos, energetikos ir tiekimo grandinių krizių atsigavo gerokai greičiau.

Europos Komisijos prognozėmis, 2025 metais sparčiausiai ES augs Lenkijos, Kroatijos, Bulgarijos ir Lietuvos ekonomikos. Didesnio nei vidutinis augimo taip pat tikimasi Ispanijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Danijoje. Ieškodami naujų tikslinių rinkų Estijos verslininkai turėtų atkreipti dėmesį būtent į šias šalis. Vaidotas Šumskis taip pat pabrėžia, kad dabartinėje ekonominėje situacijoje prie realaus pajamų ir pelno augimo labiausiai prisideda optimizmas ir drąsa veikti.

„Ekonomikoje negalima nuvertinti psichologinių veiksnių. Dvi „Finora Bank“ namų rinkos – Estija ir Lietuva – yra labai panašios šalys, pasižyminčios panašiais makroekonominiais rodikliais. Vis dėlto Lietuvos ekonomika jau auga gana sparčiai, nes šalies verslininkai ir vartotojai tiki šviesesne ateitimi. Estijos verslininkai turi tokį patį augimo potencialą kaip ir jų kolegos Lietuvoje. 2025 metais verslininkams verta prisiminti estų posakį: „Drąsa – pusė pergalės“, – pataria „Finora Bank“ ekonomistas.